SPIRULINA 
(lot. spirulina platensis)

Pietų Amerikos actekai ir afrikiečiai, gyvenantys prie Čado ežero, – sveiki ir ilgai gyvena. Apie japonų ilgaamžiškumą esame girdėję daugelis. Tarp vienų ir kitų bendra ir tai, kad ir vieni, ir kiti maistui naudoja spiruliną. Tai melsvai žalias vandens augalas, vienas iš seniausių augalų žemėje (jo amžius siekia net 3,5 mln. metų). Šis augalas turi labai retų žmogaus organizmui svarbių medžiagų, kurių nėra kituose augaluose. 
• Spirulinoje gausu baltymų – net tris kartus daugiau nei mėsoje, organizmas juos pasisavina lengviau nei iš gyvulinės kilmės produktų. 
• Jos sudėtyje yra 18 organizmui būtinų aminorūgščių, daug mikro- bei makroelementų (Fe, Ca, Cu, Mg, Zn, F, Se) ir vitaminų, beta karotino, nukleininės rūgšties, fermentų ir kt. Ypač didelė vitaminų B, ir ypač B12 koncentracija. 
• Beta karotino spirulinoje 10 kartų daugiau nei morkose, o į sudėtį įeinanti geležis yra ypač gerai pasisavinama organizmo. 
• Sudėtyje esantis chlorofilas pasižymi stipriomis organizmą detoksikuojančiomis savybėmis. 
• Sakoma, kad dėl unikaliai turtingos sudėties 1 g spirulinos atstoja 1 kg daržovių. 
• Visi į spirulinos sudėtį įeinantys elementai yra subalansuoti ir lengvai pasisavinami organizmo. 

Ir kaip visa tai veikia mūsų organizmą? 

Spirulina subalansuoja žarnyno mikroflorą, intensyviai šalina iš organizmo nuodingąsias medžiagas, stiprina raumenis, gerina regėjimą, odą daro elastingesnę, stiprina plaukus, normalizuoja cholesterolio kiekį kraujyje, stimuliuoja medžiagų apykaitą, gerina kepenų veiklą, stiprina nervų sistemą. Spirulina labai tinkama vartoti po sunkių ligų, operacijų bei įvairių lėtinių ligų atvejais. Tai labai aktualu, kai tenka vartoti daug sintetinių gydomųjų preparatų.

Natūraliomis sąlygomis spirulina auga tik Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Didžioji dalis pasaulyje suvartojamos spirulinos išauginama specialiomis laboratorinėmis sąlygomis.