Žalioji, juodoji, baltoji arbata ir ulongai gaunami iš arbatmedžio, tik skirtingais būdais apdirbami lapeliai.

Žalioji arbata

Tai seniausiai geriama arbata. Apie jos gydomąjį poveikį parašyta ne viena knyga. Teigiama, kad žalioji arbata mažina vėžinius susirgimus, normalizuoja kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, padeda apsaugoti dantis nuo ėduonies.
Apdirbimas: džiovinimas ir vytinimas, formos suteikimas. Plikoma ne verdančiu vandeniu, maždaug 60-70 laipsnių temp.


Baltoji arbata

Renkama ypatingai gera žaliava – patys švelniausi pumpurėliai, padengti baltais šviesiai pūkeliais.
Apdirbimas: džiovinimas. Plikoma 60-70 laipsnių vandeniu. Turi daug vitamino C, pasižymi vėsinančiu poveikiu.

Juodoji arbata

Sakoma, jog šios rūšies arbata teikia linksmumo, saugo nuo snaudulio, atgaivina kūną.
Apdirbimas: fermentavimas. Plikoma verdančiu vandeniu.

“Pu Erh” arbata
Ypatingos fermentacijos arbata, turinti specifinį “žemės” skonį. Auginama Junanio provincijoje, dar vadinama “Imperatoriškąja”. Pagrindinės populiarumo priežastys:
1. geriausia pagalbininkė atakuojant nutukimą, ją netgi vadina “riebalų rijike”
2. reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje
3. šalina iš organizmo kenksmingas medžiagas (šlakus), skaido alkoholį kraujyje.


Ulongai
Tarpinė arbata tarp žaliųjų ir juodųjų, t.y. dalinės fermentacijos. Ši arbata turi žaliosios arbatos savybes, tačiau skonis labiau primena juodąją. Ulongai yra stipriai tonizuojantys. Galima patarti studentams, kurie dažniausiai mokosi paskutinę naktį prieš egzaminą.